Kai nuolat kažkur skubame, talpiname galvose daugiau negu reikia, taip lengvai pamirštame smulkmenas: nepastebime besikeičiančių metų laikų, gatvėse prasilenkiame su senais bičiuliais, vis rečiau darome, ką nors neplanuoto, ir ką jau kalbėti apie nuoširdžius, nedalykinius pašnekesius. Visa laimė, jog dar atsiranda drąsuolių, kurie beprotiškai besisukančiame nųdienos ritme, randa laiko pakalbėti. Pakalbėti apie šį bei tą – neapsimetinėjant ir nepataikaujant.
                      Toks tikras yra ir šio pokalbio žmogus. Betonu aplietame mieste, jis pats kartais užsikosti eilėraščiais, kurie vėliau virsta šypseną spaudžiančiomis dainomis, o paprašytas imasi ir žodžio improvizacijos. Jis – ne tas, kur po žeme; jis tas – kylantis į dangų. Susipažinkite, tai – jaunasis dainų autorius ir atlikėjas, S. Mykolaičio premijos laureatas Gytis Ambrazevičius ir jo trumputės šio rudens improvizacijos:


,, Manau, jog jaunieji bardai, nuo ,,senųjų“ skiriasi tuo... kad juos vadina jaunaisiais, kai senųjų senaisiais nevadina.


Dainuojamoji poezija man yra artima, nes... esu baltaodis ir negaliu dainuoti tai, kas man patinka iš tiesų – bliuzo, tad tenka tenkintis tuo, kas yra.


Prisidėti prie festivalio prieš kurį laiką nusprendžiau todėl, kad... buvau pakviestas ir džiaugsmingai sutikau.


Mano galva, festivalis ,,Tai – aš“ yra įdomus dėl to, kad... tai velniškai puikus festivalis. Ne mano galva, tikriausiai irgi.


Šiemet festivalio ,,Tai – aš“ pirmasis baigiamasis koncertas ,,Gala 1“ bus išskirtinis ne vien dėl to, kad... tikriausiai tai bus labai geras koncertas, bet ir dėl to, kad jau kitą dieną vyks „Gala 2“, taipogi tikriausiai labai geras koncertas su galybe matytų ir nematytų vertų dėmesio atlikėjų.


Kalbant apie asmeninę kūrybą, pats geriausias laikas kurti man yra... naktis, nes visi miega, o aš nemiegu.


Kadanors dar norėčiau sukurti dainą (-as)... apie bulves.

Na, o mano svajonių scena turėtų atrodyti taip: aš, deranti gitara ir gerai sureguliuotas garsas. Ai, dar ir kas nors viso to klausantis.“
 

                             Gyčio Ambrazevičiaus kartu su perkusijos meistru Martynu Nugaru ir pianistu Tomu Usovu bus galima pasiklausyti spalio 23 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje koncerto ,,Melancholiškas bardų ruduo“ metu, taip pat spalio 24 d. 18 val. Gargždų kultūros centre.