Toks tikras yra ir šio pokalbio žmogus. Betonu aplietame mieste, jis pats kartais užsikosti eilėraščiais, kurie vėliau virsta šypseną spaudžiančiomis dainomis, o paprašytas imasi ir žodžio improvizacijos. Jis – ne tas, kur po žeme; jis tas – kylantis į dangų. Susipažinkite, tai – jaunasis dainų autorius ir atlikėjas, S. Mykolaičio premijos laureatas Gytis Ambrazevičius ir jo trumputės šio rudens improvizacijos:
,, Manau, jog jaunieji bardai, nuo ,,senųjų“ skiriasi tuo... kad juos vadina jaunaisiais, kai senųjų senaisiais nevadina.
Dainuojamoji poezija man yra artima, nes... esu baltaodis ir negaliu dainuoti tai, kas man patinka iš tiesų – bliuzo, tad tenka tenkintis tuo, kas yra.
Prisidėti prie festivalio prieš kurį laiką
Mano galva, festivalis ,,Tai – aš“ yra įdomus dėl to, kad... tai velniškai puikus festivalis. Ne mano galva, tikriausiai irgi.
Šiemet festivalio ,,Tai – aš“ pirmasis baigiamasis koncertas ,,Gala 1“ bus išskirtinis ne vien dėl to, kad... tikriausiai tai bus labai geras koncertas, bet ir dėl to, kad jau kitą dieną vyks „Gala 2“, taipogi tikriausiai labai geras koncertas su galybe matytų ir nematytų vertų dėmesio atlikėjų.
Kalbant apie asmeninę kūrybą, pats geriausias laikas kurti man yra... naktis, nes visi miega, o aš nemiegu.
Kadanors
Na, o mano svajonių scena turėtų atrodyti taip: aš, deranti gitara ir gerai sureguliuotas garsas. Ai, dar ir kas nors viso to klausantis.“
Gyčio Ambrazevičiaus kartu su perkusijos meistru Martynu Nugaru ir pianistu Tomu Usovu bus galima pasiklausyti spalio 23 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje koncerto ,,Melancholiškas bardų ruduo“ metu, taip pat spalio 24 d. 18 val. Gargždų kultūros centre.