Sekmadienio popietę į Vilniaus Mokytojų namų svetainę mažuosius ir jų tėvelius pakvietė tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“. Puiki atmosfera ir šurmulys netilo jau prieš koncertą: tarp mažųjų zujo ir paraityti pirato ūsus ar užsiauginti tigriuko nosytę ir dryželius siūlė dvi draugės pelytė Mikė ir bitutė Maja.   Vėliau renginio vedėjai Veronikai Povilionienei nekart teko bandyti žaismingai raminti šurmulį, nes būta kalbų, krykštavimo, dainavimo garsiau nei patys atlikėjai, trepsėjimo ir netylančių aplodismentų. Ji pasiūlė pašokti sėdint, taip pat drauge padainuoti. Aktyviausi apdovanoti kompaktinėmis plokštelėmis.
 
Susirinkusiuosius taip pat linksmino svečias iš Vokietijos Karolis Špinkis, kuris, kaip paaiškėjo, yra lietuvis. Jis traukė daineles apie laikrodyje gyvenančią gegutę ir jos draugą geniuką, miško gražuolę pelėdą ir jos plunksnuotą būdą bei kitus miško gyventojus. Atlikėjo kūrybos pradžia buvo dainelės sesutei, kuriomis dabar jis mielai dalijasi su platesne publika.
 
Vėliau į sceną gausiai prigužėjo svečių iš Latvijos. Juos galima įvardinti kaip šeimos kolektyvą, kurio „vadas“ Arnis Miltinš gimtojoje šalyje dirba su vaikais - moko juos muzikos. Jo pamokėlės transliuojamos Latvijos nacionalinės televizijos eteryje. Šis atlikėjas susilaukė itin pozityviai audringos susirinkusiųjų reakcijos: jiems teko drauge lankstyti liežuvį ir raityti burtažodžius primenančias frazes. Skambėjo ne tik gitaros akordai, bet ir smuiko, mušamųjų partijos bei fortepijono pasažai.
 
Po šio koncerto galima daryti išvadą, jog dainuojamajai poezijai Lietuvoje išnykimas negresia, nes ateinanti karta jai neabejinga.